Šparagų auginimo subtilybės

Šparagai – vertinga daržovė

Savo derlių šparagai mums dovanoja pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui vartojami 20–30 cm ūgliai. Juose daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų (A, C, PP ir B grupės). Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių. Liaudies medicinoje šparagai labai vertinami sergant inkstų ir kepenų ligomis bei podagra. Dėl insulino juos verta valgyti diabetikams. Šparaguose yra karotino, B1, B2, C, PP, A, E vitaminų bei alkaloido asparagino. 100 gramų šparagų – tik 10 kalorijų. Be to, jų sudėtyje esantis didelis kiekis kalio tirpdo kilogramus. Šparagus virkite ir valgykite be druskos, geriau pašalinsite iš organizmo šlakus. O vandenį, kuriame virė ši daržovė, išgerkite. Taip iš organizmo pašalinsite nuodingas medžiagas

Iš ūglių gaminami įvairūs ir labai skanūs patiekalai: sriubos piure, valgomi apvirinti, pasūdytame vandenyje ir užpilti įvairiais padažais, labai skanūs troškinti ir kitaip paruošti. Maistui šparagai vartojami nuo balandžio iki birželio mėnesio. Mat valgomas ne visas augalas, o tik jauni jo ūgliai.

Uogos tinka arbatoms, vynams, mat juose gausu obuolių, citrinos rūgšties, cukraus, riebalų.

Auginimo subtilybės

Šparagai vienoje vietoje gali augti 15–20 metų. Dauginami sėklomis, šakniastiebiniais auginiais. Beje, sėklos dygsta gana ilgai. Daigus geriausia paauginti daigynėlyje, į nuolatinę vietą perkelti kitų metų pavasarį.
Šparagai gerai auga saulėtoje vietoje, giliai įdirbtoje (iki 45 cm), humusingoje, neutralios reakcijos (pH 6,5–7,0) dirvoje, kur gruntinis vanduo giliau kaip 80 cm. Šaknys gali prasiskverbti iki 3 m ir giliau.
Sodinami anksti pavasarį, šalpusniams pražydus, į paruoštus 30–40 cm gylio ir tokio pat pločio griovelius (120–150 x 30–40 cm atstumais). Ant šaknų užpilama žemių. Pastaruoju metu sukurta veislių, kurių nereikia kaupti, o žali ūgliai ne prastesnio skonio nei baltieji.
Ūglių derlius pradedamas imti trečiaisiais metais po sodinimo. Jie pjaunami kas 2–3 dienos nuo balandžio pabaigos iki birželio vidurio. Suaugęs keras gali užauginti iki 50 storų, sultingų, žirnelių skonį primenančių ūglių. Ūgliai pjaunami prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau, vienu kartu iš kero pjaunama po 2–3 ūglius. Derlius nedelsiant dėžėse uždengiamas drėgna medžiagos skiaute, kad neapvystų. Skaniausi 0,8–2 cm skersmens, su neprasiskleidusiomis galvutėmis ūgliai. Baltųjų šparagų viršūnėlės gali būti žalsvos arba melsvai violetinės. Pastarųjų rūšių šparagai subtilesnio skonio.
Nepatartina išpjauti visų ūglių iš kero, dalį reikia palikti antžeminei daliai formuoti ir maisto medžiagoms ateinančių metų derliui kaupti. Užaugę stiebai peržydėję subrandina oranžines uogas (vyriškieji augalai gali žydėti, bet nesubrandina uogų).

Šparagų sodinimas iš sėklų

Šparagų stiebai aukšti, bet ploni, netvirti, todėl geriau auginti nuo vėjų apsaugotoje vietoje, gerai vandenį sugeriančioje žemėje, kurią reikia giliai įdirbti ir gausiai patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis.

Šparagai vienoje vietoje gerai auga 10-15 metų. Šparagus galima dauginti dalijant krūmus, bet geriau auginti iš daigų. Šparagų daigus išsiauginkime gerai įtręštame daigyne, dėžutėse arba vazonėliuose. Sėkime kovo pabaigoje. Prieš sėdami sėklas 3-4 paras pamirkykime ir padaiginkime 23-25 °C temperatūroje. Kai daigai pradeda prasikalti, pasėkime (10 x 15 cm atstumu). Nors šparagai daugiamečiai augalai, bet jauni daigai bijo šalnų, todėl, augindami lauke, nakčiai juos pridenkime. Į nuolatinę vietą šparagus geriau sodinti kitų metų pavasarį (pradėjus žydėti šalpusniui).